,,… Kur aš einu ir kam aš gyvenu?
Ir kam ta jūra, ir tie aukščiai,
Ir tos liepsnojančios aukštybėj žvaigždės,-
Ir kam ta žemė, kuri mus nešioja,
Jei visa tai vien krislas amžinoj bedugnėj,
Kurios protu apimti neįstengsi,
Kur maišosi jausmai ir klysta mintys,
Ir kur nebežinai, nė kaip vadintis?..“
V. Mykolaitis-Putinas
Klausimus, kodėl mes čia esame, kokia mūsų gyvenimo prasmė, kodėl mus aplanko kančia mes, dvyliktokai, nagrinėjame etikos pamokų metu, kurias veda etikos mokytoja Raimonda Gasperavičienė. Tačiau viena mokytojos suorganizuota pamoka-išvyka įsimins ilgam laikui. Pamoka apie gyvenimo prasmę ir kančią vyko ne mokykloje, o šalia Kryžių kalno įsikūrusiame Pranciškonų vienuolyne. Čia mus maloniai priėmė Tėvas Ramūnas. Prieš 20 metų savo gyvenimą Dievui pašventęs vienuolis ragino nebijoti kančios ir priimti ją kaip gyvenimo iššūkį. Taip pat Tėvas Ramūnas pasakojo apie gyvenimo prasmę ir įkvėpė drąsos prieš artėjančius egzaminus. Šis apsilankymas vienuolyne suteikė mums daug peno įvairiems apmąstymams apie gyvenimą. Atsidėkodami už netradicinę ir vertingą etikos pamoką, vienuolynui padovanojome ekologiškų, medumi kvepiančių, rankų darbo žvakių.
12 klasės mokinė Laura Aleksonytė
Parašykite komentarą