Neformalusis ugdymas

Neformaliojo ugdymo organizavimas

I. PASKIRTIS

Neformalusis vaikų švietimas – tai kryptinga veikla vaikų  pažinimui, lavinimuisi, saviraiškos poreikių tenkinimui, specifinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymui. Neformaliojo  vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Ši veikla mokiniams nėra privaloma ir laisvai pasirenkama.

II. NEFORMALIOJO UGDYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 TIKSLAI :

1. Formuoti asmenį , sugebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius per kompetencijų ugdymą.

2. Sudaryti palankią bei saugią aplinką ir galimybes mokinių pažinimui, lavinimuisi, saviraiškai, bendravimo poreikių tenkinimui, vertybinių nuostatų formavimui ir socializacijai.

UŽDAVINIAI :

1.Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikių tenkinimą.

2.Ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę.

3. Skatinti mokinių savarankiškumą ir kūrybiškumą, taikant aktyviuosius mokymo metodus, integraciją, pačių vaikų iniciatyvą.

4. Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje. Skatinti mokinius dalyvauti įvairioje neformaliojo ugdymo veikloje: būreliuose, projektuose, mokyklos . organizuojamuose renginiuose, konkursuose.

5. Mokyklos internetiniame puslapyje skelbti informaciją  apie mokinių neformaliojo ugdymo pasiekimų rezultatus, renginius, vykdomus projektus, renginius.

6. Vykdyti mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių mokyklos ir kitų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų veikloje , apskaitą.

7. Sudaryti sąlygas ir galimybes spec. poreikių mokiniams dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje.

III. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PRINCIPAI

1. Aktualumo principas – neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti.

2. Demokratiškumo principas – mokytojai, tėvai ir vaikai yra bendro ugdymosi proceso kūrėjai, kartu identifikuoja poreikius.

3. Prieinamumo principas – sudaromos sąlygos vaikų kompetencijoms ugdyti per pasirinktą veiklą. Veiklos ir būdai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį.

4. Individualizavimo principas – neformalusis ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam vaikui reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus.

5. Savanoriškumo principas – vaikai laisvai renkasi neformaliojo švietimo teikėją(mokytoją) tinkamiausios veiklos kompetencijai ugdyti.

6. Atvirumo principas –  veiklų rezultatai konkretūs ir matomi(darbai parodose, koncertai, leidiniai, sportiniai pasiekimai).

IV.NEFORMALIOJO UGDYMO KRYPTYS

1. Meninė(muzikinė, dailės, choreografijos , vaidybinė).

2. Mokslinė – pažintinė (intelektinė, technologinė).

3. Sportinė.

4. Sociokultūrinė (etninė, socialinė, pilietinė, kraštotyrinė).