Balandžio 1-ąją Šiaulių kultūros centre vyko respublikinis dainuojamosios poezijos festivalis-konkursas „Mūsų dienos – kaip šventė“, skirtas maestro Vytautui Kernagiui atminti, kuriame dalyvavau jau antrąkart. Pirmą kartą dalyvavau duetu su Aurelija Lekavičiūte, o šiais metais viena. Festivalį šeštą kartą organizavo Šiaulių universiteto gimnazija. Tarp komisijos narių – maestro sūnus Vytautas Kernagis, Šiaulių universiteto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, vadovėlių autorė Vida Marcišauskaitė, grupės „Kitava“ solistė, Šiaulių universiteto gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė, mokslų daktarė Rasa Stoškuvienė. Festivalio-konkurso komisijos nariai vertino dalyvių kūrybinius gebėjimus, vokalinius įgūdžius, instrumentinę aranžuotę, meninį programos atlikimą. Konkurse atlikėjai turėjo parengti po dvi dainas: vieną – savos kūrybos, kitą – V. Kernagio arba kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų autorinę dainą. Abi dainos galėjo būti ir savos kūrybos, jos atliekamos tik gyvai, be fonogramos. Pati atlikau savos kūrybos dainas su pianinu ir gitara. Nors ir jutau jaudulį dėl savo pasirodymo, tačiau laimė, jog turėjau prisistatyti trečia, tad viskas įvyko greitai ir tada galėjau ramiai klausytis kitų. Po šio renginio mano galvoje gimė daug idėjų, minčių kaip galėčiau pagerinti savo atlikimą, kuriamą tekstą, muziką. Ko derėtų išvengti ir kaip išsiugdyti tikrąją laisvę scenoje. Kad ir nieko nepavyko laimėti, tačiau neliūdžiu, nes džiugu, kad turiu dar kur tobulėti ir eiti į priekį.
11 klasės mokinė Greta Nogobodytė
Parašykite komentarą