Rugsėjo 22d. devyniolika Žeimelio gimnazijos mokinių ir tikybos mokytoja V. Plačiakienė išsiruošėme į jaunimo susitikimą su Popiežiumi Pranciškumi Vilniuje. Smagu ir džiaugsminga pasidalinti savo įspūdžiais ir išgyvenimais, patirtais nepaprasto susitikimo metu. Be abejonės, jausmas būti ten neapsakomas ir nepakartojamas.
7.00 val. pajudėjome iš mokyklos kiemo. Po maždaug 3 valandų kelionės mes jau buvom pasiekę tikslą – Vilnių. 11.30 val. jau iš savo vietų Katedros aikštėje ekranuose galėjome stebėti Popiežiaus nusileidimą mūsų gimtoje žemėje Lietuvoje ir jo kelionę į Prezidento rūmus bei susitikimą su valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais bei diplomatinio korpuso nariais S. Daukanto aikštėje. Taipogi girdėjome jo pirmąją kalbą. Šaltį ir laukimą bematant nubaidė 14.00 val. pradėta programa Katedros aikštėje. Mus visus labai žavėjo meniniai pasirodymai, jaunų žmonių tikėjimo liudijimai. Buvo neapsakomas jausmas su visais kartu dainuot dainą: ,,Kristus Jėzus – mūsų viltis“. 14.30 val. Popiežius Pranciškus buvo Aušros vartų Gailestingumo koplyčioje ir joje meldėsi Rožinio dalį bei sakė kalbą. Apie 17.00 val. mes visi galėjome iš labai arti pamatyti popamobiliu pravažiuojantį Šventąjį Tėvą. Bet pati kulminacija buvo Popiežiaus kalba jaunimui. Tikime, kad jo žodžiai palietė ne vieno žmogaus širdį. 18.30 val. atsisveikinome su Popiežiumi Pranciškumi ir judėjome namų link.
Nors ir sužvarbome bei pavargome, blogas oras nesugadino nuotaikos ir Popiežiaus vizitas paliko nepamirštamų įspūdžių. Grįžome pasijutę vieningesni ir įgavę naujos patirties. Nepaprasta proga pamatyti 266 – ąjį Romos katalikų bažnyčios vadovą gali pasitaikyti tik vieną kartą gyvenime, todėl jaučiamės labai dėkingi likimui ir mokytojai, organizavusiai šią išvyką. Tai buvo įvykis, kuris, tikimės, išliks ne tik renginyje dalyvavusiųjų atmintyje, bet ir Lietuvos istorijoje, ir visų Lietuvos gyventojų širdyse.
Roberta, Beata, Gabija, 1g klasės mokinės
