Rugsėjo 7- 9 dienomis 16 Žeimelio gimnazijos mokinių dalyvavo piligriminiame žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą. Džiugu, kad visi gavo Diplomus, nes įveikė 75 km. Bet fizinis kentėjimas stiprina ne tik kūną, bet ir sielą. Kad žinotume, kuo skiriasi piligriminis žygis nuo turistinio, keletą punktų įkelsime iš piligriminio žygio nuostatų:
3.1 Kad kelionė į šventąją vietą taptų piligrimyste – religiniu įvykiu, bendruomenine patirtimi ir krikščioniškuoju liudijimu:
3.1.1 jai reikia dvasinio rengimosi, būsimasis piligrimas dalyvauja religinio pasirengimo programose, meldžiasi asmeniškai,
3.1.2 išankstinis istorinis, kultūrinis bei fizinis pasirengimas taip pat padeda kelyje pagrindinį dėmesį skirti dvasios kelionei,
3.1.3 dalyvavimas pasirengimo programose pradeda burti piligrimų bendruomenę.
3.2 Piligrimystė yra religinis įvykis:
3.2.1 tai rekolekcijos, išgyvenamos kelyje, todėl labai svarbi malda, būtinos tylos ir atsitraukimo į vienumą akimirkos,
3.2.2 piligrimystė atliekama maldos ir atgailos dvasia (priimant Susitaikinimo sakramentą),
3.2.3 piligrimas trokšta išgyventi bendrystę su Dievu ir artimu, pagilinti savo krikščioniškąjį gyvenimą,
3.2.4 piligrimystės tikslas yra asmeninis atsivertimas trokštant aktyviai dalyvauti Bažnyčios gyvenime.
3.3 Piligrimystė yra bendruomeninis įvykis:
3.3.1 ji kuria krikščionių bendruomenę, gaivinamą nuoširdžia meile, palaikant vieni kitus nuovargio ir sunkumų momentais,
3.3.2 kiekvienas grupėje rūpinasi gera tarpusavio santykių atmosfera,
3.3.3 piligrimas atsižvelgia į kitų, ypač silpnesnių ir vyresnių asmenų poreikius,
3.3.4 laikomasi organizatorių, grupės vadovų, savanorių nurodymų.
3.4 Piligrimystė yra krikščioniškas liudijimas:
3.4.1 piligrimas dalyvauja dvasinėje kelionės programoje: šv. Mišiose, bendroje maldoje, mokymuose, adoracijoje, jungiasi į giedojimą,
3.4.2 su piligrimystės dvasia nesuderinamas alkoholinių gėrimų, psichotropinių medžiagų vartojimas ir rūkymas,
3.4.3 piligrimas laikosi Kelių eismo taisyklių, Organizatorių nurodymų (pvz. draudimo maudytis, kurti laužus, tylos laiko ir t. t.). švaros ir tvarkos,
3.4.4 pakeliui per kitus žmones gauname daugybę Dievo dovanų, jos visos labai gerbtinos. Dėkingumas geradariams, pagarba ir mandagumas kiekvienam sutiktam kelyje yra piligrimo elgsenos bruožas.
3.4.5 Piligrimystė reikalauja ir fizinės ištvermės. Visi nepatogumai, nuovargis, sunkumai išgyvenami atgailos dvasia.
30. Jeigu numatyta žygio dalyviams įteikti Diplomus, jis teikiamas visiems žygio dalyviams, įveikusiems visą žygio atstumą. Pasitraukus iš žygio ir neįveikus viso žygio atstumo, diplomas neįteikiamas.
