Nakvynę klasėje buvome suplanavę iš anksto. Gavę gimnazijos direktorės leidimą, tėvelių sutikimus į klasę rinkomės vasario 27 dienos vakare, 19.00 valandą. Įsikūrę, dar kartą prisiminę nakvynės programą, sėdome prie bendro vakarienės stalo. Po vakarienės mus aplankė gimnazijos logopedė. Ji skaitė mokiniams apie kasdieninį gyvenimą mokykloje, šeimoje, kieme, gatvėje iš Vytauto Račicko knygos „Ar sunku būti mokiniu“. Vaikams labai patiko linksmi, nuoširdūs, išradingi apsakymų herojai. Po skaitymų mokiniai ruošėsi ieškoti „Lobio“. Per dailės-technologijos pamoką kiekvienas pasigaminęs žibintus, kad geriau matytų tamsoje, išsiruošė ilgais, tamsiais gimnazijos koridoriais. Į paiešką įsijungė net gimnazijos sargas. Šviečiant žibintams, vaikai atrodė kaip jonvabaliai. Kai kuriems mokiniams teko nugalėti ir baimę. Ne vienoje stotelėje jų laukė įvairios užduotys. Teko prisiminti greitakalbes, sudurtinius žodžius, kalbos dalis, sporto salėje atlikti pratimus su kamuoliais. Paskutinėje stotelėje buvo paslėptas „Saldusis lobis“. Vaikai nustebo pamatę tortą, pūpsantį tarp „saldžiųjų“ baravykų. Už saldųjį lobį esame dėkingi Žeimelio ūkininkui Valdui Jankauskui. Po lobio paieškos prisivaišinę, atsigėrę arbatos, ruošėmės miegui. Ryte įprastas skambutis mokinius pažadino mankštai. Po pusryčių, aptarus nakvynės įspūdžius, mokinių laukė tėvelių „Taksi“.
Ketvirtokų mokytoja Lena Zapalskienė
